false
Mikroskopas odontologijoje - būtinybė ar prabanga?
By in

Mikroskopas odontologijoje - būtinybė ar prabanga?

Pagalvojus apie mikroskopą, prieš akis iškyla vaizdinys: mokslinėje laboratorijoje prie aparato su optiniais lęšiais palinkęs dirba žmogus baltu chalatu. Medicinos mokslas šiandien yra tiesiogiai priklausomas nuo šio aparato galimybių. Nuo pirmosios biologijos pamokos iki begalės ligų, kurias galima diagnozuoti mikroskopu tiriant kraujo ar audinių mėginius.

Kol mikroskopai nebuvo įsitvirtinę šiuolaikinėje medicinoje, žmonės, tarp jų – ir gydytojai, manė, kad tai Dievas ar piktosios dvasios atsiuntė ligas žmonijai bausti. 1860-aisiais prancūzų mikrobiologas ir chemikas Luji Pasteras (Louis Pasteur 1822-1895) sukūrė teoriją, kad „mikrobai“ iš tikrųjų yra mūsų ligų kaltininkai. L. Pasteras pastebėjo priežastinį ryšį tarp konkrečių ligų ir objektų, kuriuos jis, tuometinio primityvaus mikroskopo pagalba, stebėjo sergančių pacientų kraujyje. Dabar mes žinome, kad L. Pastero stebėti „mikrobai“ iš tikrųjų buvo bakterijos. Jo pastebėjimai atvėrė kelią šiuolaikinei medicinai nustatyti, gydyti ir užkirsti kelią infekcinėms ligoms.

Mikroskopų panaudojimas ir įvairovė

Žinoma, kartu su technologijomis mikroskopai gerokai patobulėjo nuo L. Pastero laikų. Šiandien jie ne tik sutinkami įvairios paskirties laboratorijose, farmacijos pramonėje, bet ir plačiai naudojami praktinėje medicinoje. Šiandieną itin atsakingos akių, nervų, širdies, smegenų ar rekonstrukcinės plastinės operacijos tiesiog neapsieina be šio įrenginio. Net dietologai ir kosmetikos kūrėjai kliaujasi tyrimų duomenimis, mikroskopu tiriant ląstelės sandarą, jos pokyčius veikiant įvairiomis medžiagomis.

Tačiau mikroskopų panaudojimas tyrimuose, diagnostikoje bei itin sudėtingose medicininėse operacijose tuo neapsiriboja. Vis dažniau šie ištobulinti regos aparatai randa pritaikymą įvairiose medicinos srityse, tokiose kaip dermatologija, otorinolaringologija (LOR gydymas), odontologija ir kt. Tą leido pasiekti mikroskopų funkcionalumo įvairovė ir platus pritaikymas.

Mikroskopų atsiradimas odontologijoje

Pirmieji įrašai apie mikroskopo pritaikymą odontologijoje fiksuoti dar prieš gerą pusšimtį metų, bet tik nuo 1990-ųjų šie įrenginiai pradėti naudoti kiek plačiau, pritaikant juos ne tik veido ir žandikaulių operacijoms, bet ir periodontologinėms – minkštųjų burnos audinių operacijoms.

Tačiau vienas svarbiausių šio prietaiso proveržių odontologijoje – mikroskopo pritaikymas dantų šaknų kanalų gydyme. Šioje odontologijos srityje, kuri vadinasi endodontija, mikroskopas naudojamas kasdienėje praktikoje. Tai susiję su šios odontologijos srities specifika: gydoma anatomiškai sudėtinga dantų šaknų kanalų sistema. Dantų šaknų kanaluose prasidėję uždegiminiai procesai, gali išplisti į periapikalinius audinius, esančius už šaknies viršūnės. Dėl to nyksta apie šaknies viršūnę esantis kaulas. Laiku nepastebėjus ir nepradėjus gydymo, dantį išsaugoti gali būti sudėtinga, kartais tenka jį pašalinti. Gydytojo endodontologo tikslas – gydyti šaknies kanale esančią infekciją, kad ji neišplistų ir nesukeltų apie danties šaknies viršūnę esančių audinių uždegimo (viršūninio periodontito) arba jei, uždegimas yra išplitęs, užtikrinti viršūninių audinių gijimą, pašalinant infekciją iš šaknų kanalų sistemos, ir specialiomis medžiagomis užsandarinant kanalus, idant situacija nepasikartotų.

Mikroskopinės klaidos – dideli praradimai

Gydytojo endodontologo darbinis laukas yra itin mažas – dantų šaknų kanalų sistema yra sudėtinga struktūra, kurioje pagrindiniai kanalai yra iki 1 milimetro skersmens ir iki 1,5 centimetro ilgio, taip pat yra gausu smulkių papildomų kanalų, sąsmaukų ir išsišakojimų. Tad nenuostabu, kad precizika ir matomumas – vieni svarbiausių veiksnių šio gydymo sėkmei.

Danties šaknų kanalų gydymui naudojami itin smulkūs instrumentai, vadinami endodontiniais failais arba dildėmis. Naudojant mechaninius instrumentus bei įvairias chemines medžiagas endodontinio gydymo metu yra pašalinami uždegimo sukėlėjai, užkertamas kelias infekcijai plisti, bei sudaromos sąlygos jau pažeistiems audiniams gyti.

Kita sudėtinga situacija gydytojo endodontologo praktikoje – tai kalcifikuoti dantų šaknų kanalai. Tai labai siauri ir sunkiai aptinkami šaknų kanalai. Paprastai dantų šaknų kanalai siaurėja su metais, todėl vyresnio amžiaus pacientams jie aptinkami gana dažnai. Taip pat kanalų kalcifikacija gali prasidėti dėl praeityje patirtos danties traumos ar lėtinio uždegiminio proceso danties audiniuose. Tai labai apsunkina ir taip sudėtingą endodontinį gydymą, todėl šiose situacijose dentalinis mikroskopas yra nepakeičiama priemonė siekant vizualizuoti teisingą tokių kalcifikuotų danties šaknies kanalų padėtį ir eigą.

Gydytojo endodontologo darbas yra ne tik reikalaujantis itin didelio kruopštumo, bet ir atsakingas ilgalaikėje perspektyvoje, ir mikroskopo naudojimas čia vaidina labai svarbų vaidmenį. Dentalinio mikroskopo dėka atsirado platesnės gydymo galimybės atvejams, kurių praeityje gydyti nepavykdavo.

„Šiandien, pasitelkdami dentalinio mikroskopo pagalbą, galime tiksliau ir sėkmingiau atlikti ne tik pirminį dantų šaknų kanalų gydymą, bet ir jų pergydymą. Dantų šaknų kanalų pergydymo prireikia tuomet, kai seniau atlikto pirminio endodontinio gydymo metu infekcija iš šaknų kanalų nebuvo pilnai pašalinta, arba, net ir sėkmingai sugydžius šaknies kanalus, laikui bėgant, dėl danties vainike esančių masyvių restauracijų (plombų) pralaidumo, antrinio ėduonies (karieso), mikroorganizmai patenka pakartotinai ir sukelia naują uždegiminį procesą šaknies kanale. Taip pat dantų šaknų kanalų pergydymas atliekamas, kai odontologinio gydymo planavimo metu, atlikus apžvalgines rentgenogramas pastebimas galimai nekokybiškai atliktas pirminis šaknų kanalų gydymas: nepakankamai užpildyti ar visai nepildyti, nepastebėti šaknų kanalai, kanaluose stebimi atsidaliję endodontinių instrumentų fragmentai.” – patirtimi dalijosi gydytoja endodontologė Rasa Anužienė.

“Pacientus dažnai išgąsdina faktas, kad atlikus dentalinę rentgeno nuotrauką, pastebima seniau atlikto gydymo metu palikta atsidalinusi endodontinio instrumento dalis. Endodontinio gydymo metu yra naudojami smulkūs ir sąlyginai trapūs instrumentai, kuriais siekiama mechaniškai išvalyti pagrindinio šaknies kanalo erdvę iki pat viršūnės. Sudėtinga ir itin smulki dantų šaknų kanalų sistemos anatomija kartais lemia, kad instrumentas, esant kanalo susiaurėjimui ar staigiam linkiui, stringa ir atsidalina.  Šaknies kanale likęs instrumentas gali sąlygoti apsunkintą gijimo procesą, todėl, jei tik yra galimybė, visada pergydymo metu stengiuosi jį pašalinti.

Dentalinis mikroskopas užtikrina pakankamą darbinio lauko vaizdo padidinimą, todėl galima geriau pamatyti atsidalijusį instrumento fragmentą, įsivertinti jo padėtį kanale ir jį pašalinti. “ – apie mikroskopo svarbą tęsė gydytoja R. Anužienė.

Gyd. endodontologė Rasa Anužienė

Dėl atsirandančio perkrūvio, stipriai sukandant ar griežiant dantimis, taip pat esant masyvioms plomboms danties vainike, gali atsirasti danties kietųjų audinių įtrūkimų, nusitęsiančių į šaknies kanalo spindį. Kaip minėta anksčiau, mikro įtrūkimai danties šaknies sienelėje yra pakartotinų uždegiminių procesų priežastis ir labai dažnai baigiasi danties praradimu. Kaip to išvengti, pasakoja gydytoja endodontė R.Anužienė : „Prieš pradedant gydymą, būtina atlikti nuoseklią danties apžiūrą ir įsitikinti, kad danties šaknyje nėra matomų įtrūkimų. Tokias įžvalgas galima padaryti tik mikroskopo pagalba. Aptikus nusitęsiančių įtrūkimų danties šaknies sienelėje, endodontinis gydymas tampa neracionalus – rekomenduojama dantį pašalinti, nes negalima užtikrinti ilgalaikės sėkmingos gydymo prognozės.”

Taigi mikroskopo panaudojimas endodontijoje ne tik padeda gydytojui geriau diagnozuoti ir planuoti gydymo procesą, bet ir sutaupo laiko bei pinigų pačiam pacientui, kuriam galimai reikia atlikti kitą odontologinę paslaugą.

Padėk sau, kad padėtum kitam

Svarbu paminėti penkias priežastis, kodėl mikroskopo teikiama nauda akivaizdi ne tik gydytojui, bet ir pacientui:

  1. Mikroskopas gydymo lauko paviršių gali padidinti iki 40 kartų. Tokiu būdu pagerėja gydymo precizika, sumažinamas gydymo laikas, išauga gydymo sėkmės rodikliai.
  2. Geresnė darbo pozos ergonomika. Mikroskopas leidžia dirbti sėdint taisyklingoje padėtyje, o ne susikūprinus ir palinkus prie paciento. Tai padeda gydytojui išlaikyti koncentraciją ir nepatirti greito nuovargio.
  3. Sumažinamas akių nuovargis. Gydant itin smulkius objektus, gydytojo akys yra nuolat įtemptos, todėl greitai pavargsta. Padidindamas darbinio lauko vaizdą mikroskopas sumažina akių nuovargį, leisdamas joms dirbti lengvesniu režimu.
  4. Darbinio lauko apšvietimas. Mikroskopas leidžia tiesiogiai apšviesti sunkiai prieinamas gydymo vietas, kur įprastos odontologo lempos skleidžiama šviesa gali būti blokuojama.
  5. Dokumentavimas ir edukacija. Prie šiandieninių mikroskopų gali būti prijungiamos skaitmeninės kameros. Jų pagalba gydytojai gali spręsti sudėtingesnius atvejus, taip pat geriau paaiškinti pacientui apie esamą danties problemą ir gydymo eigą.

Šie mikroskopo teikiami privalumai pritaikomi ne tik endodontijoje, bet ir daugelyje kitų odontologijos sričių. Vis populiarėja gydymas pasitelkiant mikroskopą chirurginėse odontologinėse operacijose, minkštųjų burnos audinių plastikoje, estetiniame ir funkciniame dantų restauravime, estetiniame plombavime.

Kainos kompromisai sveikatos sąskaita

Turbūt nė vienas nesikreiptume į laboratoriją atlikti tyrimų, jei žinotume, kad ji nesinaudoja mikroskopų pagalba, tačiau drąsiai atveriame odontologinės klinikos duris, net nepasidomėję, ar praktikoje yra naudojamas šis įrenginys. Taip, veikiausiai, nutika todėl, kad mikroskopas odontologijoje sąlyginai yra naujovė. Kita vertus, ši naujovė neneša jokių rizikų – atvirkščiai jo teikiama nauda akivaizdi. Tad kodėl odontologijoje ir komunikacijoje apie ją mikroskopas lieka nematomoje zonoje?

Tam yra kelios priežastys. Pirmiausia, dėl artimo fizinio kontakto, ši medicinos sritis yra labai jautri – tiesiogiai liečiama asmeninė burnos ertmė yra pakankamai intymus procesas, reikalaujantis abipusio pasitikėjimo ir emocinio komforto – didesnis dėmesys skiriamas ne tiek įrangai, kiek psichologijai. Antra, odontologai irgi retai skatina pacientus pasidomėti technologijomis dėl labai paprastos priežasties – odontologijai skirti mikroskopai yra labai brangūs. Jais gebėti dirbti reikia įgyti tinkamų žinių, išklausyti kursus – tai kainuoja laiko ir pinigų. Trečia – šios investicijos vėliau atsispindi paslaugos kainoje, todėl daugelis renkasi pigesnį kelią.

Ieškoti pigesnių gydymo alternatyvų tikrai nėra blogai. Visgi turėtume žinoti, ko ir kada atsisakome. Kažkur keliaudami perkame kelionės draudimą, siekdami išvengti neplanuotų išlaidų. Tai turėtų būti aktualu ir renkantis gydymo metodą. Todėl tikrai naudinga pasidomėti, ar vienas, ar kitas specialistas naudojasi mikroskopu, kokią naudą šis įrenginys atneša gydymo sėkmei, nes nežymiai didesnė investicija padės daugiau sutaupyti ateityje.

Parengė: Tomas Misonis

Taupydami Jūsų laiką siūlome registruotis konsultacijai ar procedūrai internetu.